Terapinis (iš) rašymas: STICHIJOS

Rašymas ir mano taip mėgstamas sakyti IŠRAŠYMAS yra sielos kalba, kuri parašyta juodu ant balto. Padrikai ar struktūrizuotai, tai nesvarbu. Svarbus jausmas ir būsena po TO.

Rašymas, - tai grynas leidimas sau būti ir tą būseną pamatyti.

Sakoma, kad užrašytas noras tampa tikslu. Iš to kyla mano pajautimas, kad užrašyta emocija ir ją sukėlęs minčių sukūrys tampa praeities įvykiu ir įsisąmoninta patirtimi.

Kaip galėti pradėti rašyti, apačioje glaustai pateiksiu psichoterapijoje sutinkamus terapinio rašymo tipus. Beja, ar žinote, kodėl tiek daug nerimo gali kilti pamačius prieš savo tuščią popieriaus lapą ir rašiklį ? Kyla tokios tirštos emocijos todėl, kad buvome septenerių- aštuonerių metų kai pradėjome mokytis rašyti, tai laikas kuomet pradėjome savyje daug ką slopinti. Ir kai kurie iš mūsų slopina iki šiol. Pasitelkdami darymą vietoj buvimo, pasirinkdami ego malonumus, vietoj sielos esmės ir gelmės.

Rašymas tai būsena ir jos LĖTAS priėmimas. Čia AŠ Seišeliuose BŪSENOJE malonumo.

“Taip rašyti negalima”, “piešti reikia tik taip ir ne kitaip”, “rengtis reikia taip”, “kalbėti reikia anaip”. Kiek daug taisyklių ir viso gyvenimo TAISYKLIŲ nutiko, kai besąlygiškai tikėjome visais ir viskuo, stebėjome ir tikėjome, kad pasaulis gražus. Terapiniui rašymui ir tavo sielos būsenai nesvarbu kaip gražiai, literatūriškai sudėliotas sakinys, kokie gražūs žodžiai slypi tekste ir būdvardžiai sakinyje. Ne tai.

Terapinis rašymas tai nuoga tiesa tau apie save. Tai savęs pažinimo praktika, kartais žydinti, kartais kraujuojanti. Ir visaip yra gerai.