Emocinė archeologija: ką slepia tavo tyla ir laimė?

Kaip man seksis neturėti scrollinimo pauzių tada, kai kyla jausmų su kuriais nenoriu būti. Dešimties dienų social media detox ir pamąstymai apie tylą ir laimę.

Labas,

Tavo pasirinkimas prenumeruoti, tai lyg ištartas virtualus taip mano kūrybai. Svajonė, - tai jausmas ir BŪSENA. Ir tu savo pasirinkimu skaityti mano tekstus ir kūrybą, prisidedi ir skleidi šią svajonę.

O kai pajausi, kad laikas, kviečiu tapti mano pilnos kūrybos rėmėja, skaiyti archyve esančius tekstus, taikyti praktikas ir metodus, kuriuos pateikiu šių įrašų gale, galėsi pareiti į mokamą prenumeratą. Aštuoni eurai, - dvi miesto kavos ar matcha latte tau, o man tavo tikėjimas ir patvirtinimas, kad kuriu, nes tau to reikia ir nori sąmoningai skleisti savuosius sparnus. O tikėdama kita moterimi, lengviau patikėsi ir savimi. Bučkis ir tęsiam mano pažadą rašyti čia kiekvieną savaitę, ir tavo pažadą man - skaityti.

Prieš kelias dienas klausiau podcast’ą ir išgirdau tokią tiesą: Moterims laimę suteikia oksitocinas, o vyras testeronas.

Ir žinot suglumino, nes moteriškai galvojau, kad laimė man yra ir veiksmas ir projektai ir apdovanojimai (aka pasiekimai) - juk taip mokoma kaip mergaitė buvau: siekti dar ir dar daugiau. Ne tik graži, bet ir protinga.

Pasirodo viskas apie artumą, apie santykį su artimiausiais, ir su savimi. Čia ir gimsta oksitocinas. Ar žinojai, kad moterims daugiausia oksitocino skiriasi kai moteris laukiasi, gimdymo metu ir kai žindo. Tol kol esi tame rate, tol esi oksitocino burbule.

Hormonai ir laimė: ar tai vienas ir tas pats?

Oksitocinas: „prisirišimo“ ir švelnumo hormonas, kuris veikia stipriausiai moters organizme. Būtent saugumo ir laimės pojūtis dažnai kyla per ryšį, švelnumą, emocinį atsivėrimą – o tai oksitocinas.

Testosteronas: veiklos, konkurencijos ir jėgos hormonas

Pagrindinis vyriškas lytinis hormonas, kuris skatina pasitikėjimą savimi, konkurenciją, seksualumą, rizikavimą, dominavimą. Vyrui testosteronas dažnai kyla pasiekus tikslą, laimėjus, išsprendus problemą. Vyrų smegenų sistema dažnai siekia rezultato, krypties, įrodymo sau ir kitiems – o tai viskas, kas aktyvuoja testosteroną.

Ką tai reiškia mūsų santykiuose, mūsų nuovargyje ilsėtis?

Visuomenėje jau tarsi užsikoncervavęs TOBULOS laimės įvaizdis: bet ar ramybė = laimė? O gal tai – atsiskyrimo forma?

Ir pati, ir kitas moteris gridžiu nedrąsiai tarsi šnibždant, kad niekas taip ir neišgirstų net pati savęs, tariant, kad jos nori ramybės. Tačiau neskirdama sau tylos minučių, galbūt tylos nebijau – gal bijau, kad niekas jos nepertrauks. Šiandienos mano mintys ne kryptingai viena linkme dėliojasi, šokinėja viena nuo kitos.

Šiandien minime dvyliktas vestuvių metines. Jau ar tik, bet palinkėjome vienas kitam dar tiek ir daugiau. Savrbiausia leisti vienas kitam būti taip, kai yra, su tuo kas kyla. Palaikyti, girdėti, ir pasakyti:

Aš jaučiu tave.

Jausti save.

Kai jaučiu save, galiu jausti tave.

Kai jaučiu Tave, galiu patirti mus.

Kai jaučiu mus, esu pilnatvėje su savimi.

Esu po osteopatijos sesijos, jaučiu kūnu, kad sluoksniuojasi suvokimai, kad integruojasi tai, kas man dar nauja. Ir ateinu link savęs tokios, kokia esu jau pasiruošusi.

Neturime laiko Nemokame laiku skirti sau erdvės

Ar pastebėjai nubraukiau LAIKĄ kaip nereikšmingą faktorių. Suglumino?Juk dažnai teisinamės ir sakome, kad neturime būtent LAIKO.. apie pasirinkimus, poreikius nekalbame.

Ir visgi ne nuo laiko turėjimo priklauso mūsų emocinė būsena. Ne tuo laiko turėjimo priklauso, ar leidžiame sau sustoti, o sustojus BŪTI dabartyje sąmoningai, su vidiniu atidumu sau ir aplinkai. Tai visai kas kita, negu įprastas laisvalaikis po darbo ar savaitgaliais.

Visai neseniai klausiau Deepak Chopra pokalbio ir įstrigo viena frazė. Ji skamba taip:

žmonės bėga, lekia, ieško, bet taip niekada ir neranda savęs.

Iš to gimsta šios dienos mano žinutė Jums. Kai išgirsite save tariant, jau visuomenės norma tapusius žodžius: Neturiu laiko, - noriu, kad turėtum pauzę ir pagavotum, o visgi apie ką tau tai yra šiuo metu?

Laiko stoka yra:

Pasiteisinimas, - Ką prarasiu jeigu leisiu sau sustoti? Statusą, reikšmingumą? Ko nebegausiu iš aplinkos, kai nebūsiu užimtas?

Neleidimas SAU, - Kai neleidžiu sau malonumo sustoti, ką prarandu? Ar gebu būti verta, tada kai nieko nedarau? Be pasiekimų, be rezultatų ir ovacijų?

Kodėl svarbu suvokti, kad ERDVĖ sau būtina?

Dėl lėtinio streso sutrinka žmogaus dėmesio koncentracija, kognityvinės funkcijos, prastėja emocijų valdymas, atsiranda irzlumas, nerimas, nemiga, kiti psichologiniai bei psichosomatiniai sutrikimai. Ir ne, lėtinis stresas, kad ir bandoma šiame Vakarų pasaulyje mums pristatyti kaip normą, visgi stresas ir ypatingai lėtinis stresas NĖRA NORMA.

Jausti nerimą, jausti efektą, kad visuomet nespėju, kažką praleidžiu ir prarandu NĖRA normalu. Labai norėčiau, kad kiekviena MOTERIS, kuri taip visgi jaučiasi, įgalintų save jau dabar sustoti, per minutes pauzės suvokti. Vien jau suvokimas, kad pasirinkimai ir prioritetai, kuriuos darau šiandien nėra naudingi ilgalaikėje perspektyvoje. Vien jau suvokimas yra daug.

Labai norėčiau, kad skirtume sau savęs vertą erdvę, kurią kiekviena turime savyje. Išgirsti SAVE. Tačiau girdėti save gali tik tuomet, kai atsitrauki ir išgirsti tylą savyje. Kokią žinutę neša tavoji TYLA? Ką ji tau simbolizuoja? Ar tu ją turi? Ar žinau kaip suteikti sau erdvę?

Vidinės ramybė tyla ir sąmoningumas buvimas dabartyje. Be titulų, be pasiekimų, su sau pripažintu atsitraukimo jausmu. Klysti, prarasti motyvaciją, sustoti, atsitraukti, kad vėl galėtum žavėti pasaulį. Viso to reikia, kitaip nevyktų augimas. Brandus, sąmoningas žmogus žino kad pokyčiui reikia erdvės ir laiko. Tą jis ir suteikia, atsitraukdamas ir pripažindamas. Todėl..

Nuo rytojaus priėmiau sau vidinį iššūkį - social dešimties dienų detox. Tiek, kiek truks mano atostogus su šeima. Kad pilnai būti, ir susipažinti su savimi iš Naujo. Nes jaučiu, kad sluoksniuojasi ir keičiasi viskas.

Nežinau kaip man pavyks, kaip man seksis būti, kaip man seksis neturėti scrollinimo pauzių tada, kai kyla jausmų su kuriais nenoriu būti (nes jaučiu, kad būtent tada imu telefoną). Pastebėsiu ir sugrįšiu pas jus su atviru tekstu.

Apkabinu, M.